Vasario 18 d. lankiausi Trakuose. Šis, istoriniame nacionaliniame parke įsikūręs, netoli nuo Vilniaus nutolęs miestas iš tiesų gali pasigirti sporto objektų gausa, todėl nenuostabu, kad lankantis šioje savivaldybėje didžiausias dėmesys buvo skirtas sporto temai.
Atvykus į Trakus tradiciškai įvyko susitikimas savivaldybėje. Susitiko su savivaldybės meru Vytautu Zaliecku, administracijos direktore Asta Kandratavičiene, Trakų kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Kęstučiu Ramanausku bei savivaldybės darbuotojais.
Istorinis nacionalinis parkas vs Aukštos kategorijos pasaulinis irklavimo čempionatas
Trakų rajono savivaldybė yra viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Labai populiaru Trakus aprodyti užsienio svečiams, tiesa, ir patys lietuviai, ypač vilniečiai bei kitų miestų svečiai savaitgaliais mėgsta atvykti pasigrožėti gamta bei suvalgyti kibinų. Gamta čia išties įspūdinga – miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų. Tiesa, iš vienos pusės – tai miesto pasididžiavimas, tačiau savivaldybės atstovams tai kelia ir nemažą galvos skausmą.
Trakuose organizuojamos tarptautinės tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos, čia taip pat vyksta ir pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas. Tačiau tam, kad vyktų pasaulinio masto aukštesnės kategorijos varžybos, vietoj dabar esančių šešių takų, reikalingi septyni. Tačiau ne viskas taip paprasta – norint įrengti septintąjį, būtina nukasti dalį Galvės ežero salos. Nacionalinis parkas tam prieštarauja, todėl šiuo metu savivaldybės valdžia svarsto, kaip išspręsti šį klausimą.
Žinoma, apžiūrėjus irklavimo bazę reiktų pasidžiaugti akivaizdžiu skirtumu lyginant su Visagino rajono savivaldybe, kurioje treniruojasi kanojininkas, olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas. Trakuose yra sudarytos sąlygos treniruotis, įrengtas finišo bokštelis. Taip pat yra sudarytos sąlygos tiek krepšiniui, tiek rankiniui, tiek imtynėms, todėl tai puikiai būtų galima išnaudoti.
Regionai turi planuoti kaip išvengti pastatų vaiduoklių
Trakų rajono savivaldybės administracijoje yra aštuonios seniūnijos. Verta pažymėti, kad seniūnijos skiriasi ne tik dydžiu bei gyventojų skaičiumi, tačiau labai skiriasi ir valdymo bei administravimo požiūriu. Visuose regionuose akivaizdi tendencija – gyventojų skaičiaus mažėjimas, sujungiamos mokinių klasės, netgi uždaromos mokyklos. Tačiau apvažiavus visą Trakų savivaldybę akivaizdu, kad kai kurios seniūnijos sugeba puikiai susitvarkyti su demografinės situacijos pasikeitimais, o kitoms sunkiau sekasi tą padaryti.
Štai mažesnės seniūnijos turi galimybę per vietos veiklos grupes teikti paraiškas ir gauti ES struktūrinių lėšų finansavimą. Savivaldybės atstovai aprodė puikius pavyzdžius, kaip rajonuose buvo atnaujinti stadionai, vaikų žaidimo aikštelės, mokyklų sporto salės. Kai kurios seniūnijos jau kuria planus į ateitį. Pavyzdžiui, Rūdiškėse yra bendrabutis, gimnazija, šalia įrengta dirbtinės dangos futbolo aikštelė. Regiono atstovai turi mintį padaryti futbolo akademiją: surinkti vaikus, kurie galėtų gyventi bendrabutyje, mokytis gimnazijoje, sportuoti. Šiems projektams įgyvendinti reikia pasitelkti ir savivaldybę, ir valstybę, ir verslą.
Tuo tarpu didesnės seniūnijos susiduria ir su didesniais iššūkiais. Jos neatitinka tam tikrų keliamų reikalavimų ir negali teikti projektų per vietos veiklos grupes, todėl turi ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Vykstant iš vienos seniūnijos į kitą labai nustebino nemalonus vaizdas – visiškai apleista buvusi mokykla, išdaužyti langai, kitaip tariant – pastatas vaiduoklis. Žiūrinti į tokius vaizdus, norisi tik palinkėti mąstyti strategiškai, planuoti, atsižvelgti į demografinius pokyčius. Svarbu, jei įmanoma, išnaudoti esamas galimybes, pagalvoti, kaip galima būtų panaudoti, o ne apleisti pastatus. Galbūt būtų galima įrengti stovyklas vaikams, galbūt įrengti būstus ir bandyti į rajonus prisikviesti jaunas šeimas.
Įdomi situacija Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Nors bendrabutyje virš 200 vietų, užimtų tik 50. Kaimynystėje įkurdinti socialiniai būstai. Tiesa, stebėjausi, kad sąlygos šiame bendrabutyje yra daug geresnės nei teko matyti VGTU bendrabutyje, kuriame pats praleidau naktį dalyvaudamas studentų sąjungos vykdytame projekte.
Apibendrinant šį apsilankymą būtų galima pasakyti, kad turi būti atkreiptas dėmesys į demografinius pasikeitimus, žmonių, ypač mokinių skaičiaus mažėjimą savivaldybėse ir planuojamos infrastruktūros panaudojimo galimybės.