Juras Požela

Šiandien Seimo plenarinių posėdžių salėje pristačiau Farmacijos įstatymo pakeitimus.

Šio įstatymo projektas buvo parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2011/62/ES nuostatas bei siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos priemonės, užkertančios kelią falsifikuotų vaistinių preparatų įvežimui į Lietuvos Respubliką.

Kalbant konkrečiau, siekiama numatyti vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemones, nustatyti reikalavimus vaistinių preparatų įvežimui iš trečiųjų šalių, kai jie neimportuojami, ir priemones, kad vaistiniams preparatams nebūtų forminamos muitinės procedūros, jei įtariama, kad jie falsifikuoti.

Taip pat siekiama sugriežtinti veikliųjų medžiagų gamybą, importą ir platinimą, nustatyti papildomus ir išsamesnius reikalavimus juridiniams asmenims, turintiems didmeninio platinimo licenciją, užtikrinti geros platinimo praktikos reikalavimų laikymąsi muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose, kuriose laikomi vaistiniai preparatai, reglamentuoti pagalbinių medžiagų gamybą, vaistinių preparatų prekybos tarpininkų veiklą, nustatyti pagrindinius vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis reikalavimus, patikslinti valstybinės priežiūros principus.

Skubos tvarka minimas projektas buvo patvirtintas plenarinio posėdžio metu.

Trečiadienį dalyvavau Vytauto Didžiojo universitete vykusiame jubiliejiniame, 15 – ajame, Lietuvos studentų krepšinio lygos sezono uždaryme. Šventės metu buvo apdovanotos ne tik prizines vietas iškovojusios komandos, bet ir daugybę krepšiniui nusipelniusių bei prie LSKL veiklos prisidėjusių žmonių.

Šiais metais pirmą kartą LSKL istorijoje čempionais tapo ir aukso medalius laimėjo Mykolo Romerio universiteto studentai bei jų treneriai Vytautas Poteliūnas ir Mindaugas Sakalauskas. Antroji vieta ir sidabro medaliai atiteko Edo Nickaus treniruojamai Lietuvos sporto universiteto komandai, o bronzos medalius gavo daugkartiniai Lietuvos ir Europos studentų čempionai – Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai.

Šventės metu buvo apdovanoti ne tik sportininkai, bet ir tuzinas žmonių, savo veikla prisidėjusių prie Lietuvos studentų krepšinio lygos plėtros. Apdovanojimus už nuopelnus gavo LSKL steigėjas, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentas Vladas Garastas bei kiti nusipelnę asmenys.

Lietuvos studentų krepšinio lyga apdovanojimą skyrė ir man, kaip Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui. Sveikindamas susirinkusius sportininkus sakiau, jog jaučiuosi tarsi JAV Prezidentas Barakas Obama, gavęs prestižinę Nobelio taikos premiją. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku dirbu palyginus neseniai, todėl šis apdovanojimas man skirtas avansu, tačiau užtikrinau, kad ir toliau aktyviai dirbsiu sporto bendruomenės labui.

Medicinos darbuotojų dienos proga nuoširdžiai sveikinu visus, kasdien dirbančius sveikesnės ir geresnės visuomenės labui. Tegul ši diena tampa mūsų vienybės ir atsakomybės už gyvybę stiprinimo simboliu, pasiaukojimo žmogaus sveikatos labui įvertinimo diena.

Linkiu kantrybės, sumanumo, sėkmės grumiantis už kiekvieno ligonio sveikatą ir gyvybę, profesionalumo, kantrybės ir geranoriškumo bei didelės asmeninės laimės.

Lietuvos energetikos institutas parengė studiją “Elektros energetikos sistemos perspektyvinė raida ir Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrimas“. Ji gan aiškiai parodo, kad dabartinis VAE projektas nėra ekonomiškai pagrįstas ir neturėtų toliau būti vystomas toks, koks yra suplanuotas šiai dienai.

Šiandien susitikau su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prezidentu Henri Malosse. Aptarėme jaunimo situaciją ES bei siūlomus būdus, mažinančius jaunimo nedarbą. Tik suvieniję bendras Europos pajėgas galime tikėtis realaus postūmio. Vienos šalys narės išspęsti šią opią bėdą nėra pajėgios. Nors yra ir gerųjų pavyzdžių, tarkime, Austrija, kurioje jaunimo nedarbas sudaro viso labo 4 proc.

Sėkmės pavyzdys slypi tame, kad jie parengia tokius specialistus, kokių reikia darbo rinkai, profesinių kompetencijų vaikai gauna dar būdami mokykloje. O štai pas mus darbdavių ir švietimo sistemos bendradarbiavimas tikrai stringa..

Balandžio 10 d. Seime vyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas mokesčių lengvatų ir investicijų skatinimo sporto srityje klausimas bei neformalaus vaikų ir jaunimo ugdymo per sportą problematika.

Mokesčių lengvatos ir investicijų skatinimas

Posėdyje dalyvavę sporto federacijų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl sportuojančių suaugusiųjų ir vaikų skaičiaus mažėjimo. 2013-ieji buvo paskelbti Sveikatingumo metais, tačiau fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti sveikatos problemoms ir yra didelė našta sveikatos apsaugos sistemos biudžetui ir ekonomikai. Siekiant skatinti sveikatingumą, būtina išspręsti vieną iš opiausių sporto problemų – sporto bazių plėtrą. Kadangi infrastruktūros išlaikymas dažnai būna nuostolingas, valstybė turėtų prisidėti prie investicijų skatinimo bei sporto objektų išlaikymo ir plėtojimo. Vienas iš būdų – mokestinių lengvatų suteikimas. Posėdžio metu valstybės institucijų, sporto federacijų ir verslo atstovai diskutavo dėl pasiūlymų neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu darbdavių išlaidų, susijusių su darbuotojų naudai įsigyjamomis sporto paslaugomis, taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą verslo subjektų teikiamoms sporto paslaugoms, neapmokestinti žemės mokesčiu ir nekilnojamo turto mokesčiu sporto infrastruktūros objektų, taikyti pelno mokesčio lenvatą investicijoms į sporto infrastruktūros objektus, siekiant, kad mokesčių politika skatintų verslo subjektus uždirbtą pelną investuoti į sporto infrastruktūros objektus. Taip visuomenėje atsirastų daugiau sporto kompleksų, kuriuose piliečiai galėtų rūpintis savo sveikata, mažėtų sergamumas. Įgyvendinus šį aspektą, sumažėtų ligonių kasų išlaidos, kurios šuo metu tik auga. Nuspręsta organizuoti tolimesnę diskusiją, įtraukiant savivaldybių atstovus bei kitas institucijas.

Neformalaus vaikų ir jaunimo ugdymo per sportą problematika

Ugdymo plėtotės centro atstovai pristatė neformalaus ugdymo per sportą problematiką. Pažymėtina, kad Lietuvoje praktinį vaikų ir jaunimo ugdymą sporto mokymo įstaigose (sporto mokyklose, sporto centruose) vykdo 96 biudžetinės sporto mokymo įstaigos, priklausančios dviems skirtingoms sistemoms: 35 – švietimo sistemai, kitos – sporto sistemai. Sporto mokymo įstaigų veiklų turinys yra reglamentuojamas bendrai, siekiama bendrų tikslų, uždavinių, dirbama su tomis pačiomis tikslinėmis grupėmis, tačiau atskirtis atsiranda tuomet, kai taikoma darbo apmokėjimo tvarka, kuri yra visiškai nepagrįsta ir praktikoje kelianti daug nesusipratimų tiek pačioms sporto mokymo įstaigoms, tiek jų steigėjams. Posėdžio pabaigoje atsakingų institucijų atstovai patikino, jog artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministro bei Kūno kultūros departamento generalinio direktoriaus įsakymu turėtų būti patvirtinti atnaujinti Bendrieji sporto mokymo įstaigų nuostatai, išsprendžiantys išsakytą problemą.

Kovo mėnesio parlamentinėms išlaidoms gauta: 2.160 Lt.

Išlaidos:

Automobilio nuoma: 1.079,59 Lt
Telekomunikacijų ir interneto ryšio paslaugos: 24,00 Lt
Kuro išlaidos: 945,30 Lt
Transporto priemonės eksploatavimas (langų plovimo skystis ir automobilio plovimas): 24,80 Lt

Vso išlaidų: 2.073,69 Lt.

Tęsdamas pažadą ir toliau viešinti savo išlaidas parlamentinei veiklai, skelbiu vasario mėnesio suvestinę:

Gauta: 2.160 Lt.

Išlaidos:

Automobilio nuoma: 1.079,59 Lt
Telekomunikacinės išlaidos (mobilusis internetas ir telefono pokalbiai): 24,00 Lt
Kuro išlaidos: 975,15 Lt
Kanceliarinės išlaidos (vizitinių kortelių gamyba): 21,78 Lt.

Viso išlaidų: 2.100,52 Lt.

Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) rūpinasi Lietuvos sporto šakų populiarinimu ir plėtra šalyje. Vasario 20 d. LSFS suvažiavime buvo apžvelgta praėjusių metų LSFS veiklos ataskaita ir numatyta veiklos programa 2013 m.

Kokie pagrindiniai tikslai buvo iškelti ir kaip juos ketinama įgyvendinti? Ar Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kuriai pavesta rūpintis valstybės sporto politikos formavimu ir įgyvendinimu, padės plėtoti LSFS suvažiavime numatytas sporto kryptis?

Laidoje dalyvauja Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, Lietuvos kerlingo asociacijos prezidentas Vytautas Zimnickas.

Laidos įrašas

Vasario 18 d. lankiausi Trakuose. Šis, istoriniame nacionaliniame parke įsikūręs, netoli nuo Vilniaus nutolęs miestas iš tiesų gali pasigirti sporto objektų gausa, todėl nenuostabu, kad lankantis šioje savivaldybėje didžiausias dėmesys buvo skirtas sporto temai.

Atvykus į Trakus tradiciškai įvyko susitikimas savivaldybėje. Susitiko su savivaldybės meru Vytautu Zaliecku, administracijos direktore Asta Kandratavičiene, Trakų kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Kęstučiu Ramanausku bei savivaldybės darbuotojais.

Istorinis nacionalinis parkas vs Aukštos kategorijos pasaulinis irklavimo čempionatas

Trakų rajono savivaldybė yra viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Labai populiaru Trakus aprodyti užsienio svečiams, tiesa, ir patys lietuviai, ypač vilniečiai bei kitų miestų svečiai savaitgaliais mėgsta atvykti pasigrožėti gamta bei suvalgyti kibinų. Gamta čia išties įspūdinga – miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų. Tiesa, iš vienos pusės – tai miesto pasididžiavimas, tačiau savivaldybės atstovams tai kelia ir nemažą galvos skausmą.

Trakuose organizuojamos tarptautinės tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos, čia taip pat vyksta ir pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas. Tačiau tam, kad vyktų pasaulinio masto aukštesnės kategorijos varžybos, vietoj dabar esančių šešių takų, reikalingi septyni. Tačiau ne viskas taip paprasta – norint įrengti septintąjį, būtina nukasti dalį Galvės ežero salos. Nacionalinis parkas tam prieštarauja, todėl šiuo metu savivaldybės valdžia svarsto, kaip išspręsti šį klausimą.

Žinoma, apžiūrėjus irklavimo bazę reiktų pasidžiaugti akivaizdžiu skirtumu lyginant su Visagino rajono savivaldybe, kurioje treniruojasi kanojininkas, olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas. Trakuose yra sudarytos sąlygos treniruotis, įrengtas finišo bokštelis. Taip pat yra sudarytos sąlygos tiek krepšiniui, tiek rankiniui, tiek imtynėms, todėl tai puikiai būtų galima išnaudoti.

Regionai turi planuoti kaip išvengti pastatų vaiduoklių

Trakų rajono savivaldybės administracijoje yra aštuonios seniūnijos. Verta pažymėti, kad seniūnijos skiriasi ne tik dydžiu bei gyventojų skaičiumi, tačiau labai skiriasi ir valdymo bei administravimo požiūriu. Visuose regionuose akivaizdi tendencija – gyventojų skaičiaus mažėjimas, sujungiamos mokinių klasės, netgi uždaromos mokyklos. Tačiau apvažiavus visą Trakų savivaldybę akivaizdu, kad kai kurios seniūnijos sugeba puikiai susitvarkyti su demografinės situacijos pasikeitimais, o kitoms sunkiau sekasi tą padaryti.

Štai mažesnės seniūnijos turi galimybę per vietos veiklos grupes teikti paraiškas ir gauti ES struktūrinių lėšų finansavimą. Savivaldybės atstovai aprodė puikius pavyzdžius, kaip rajonuose buvo atnaujinti stadionai, vaikų žaidimo aikštelės, mokyklų sporto salės. Kai kurios seniūnijos jau kuria planus į ateitį. Pavyzdžiui, Rūdiškėse yra bendrabutis, gimnazija, šalia įrengta dirbtinės dangos futbolo aikštelė. Regiono atstovai turi mintį padaryti futbolo akademiją: surinkti vaikus, kurie galėtų gyventi bendrabutyje, mokytis gimnazijoje, sportuoti. Šiems projektams įgyvendinti reikia pasitelkti ir savivaldybę, ir valstybę, ir verslą.

Tuo tarpu didesnės seniūnijos susiduria ir su didesniais iššūkiais. Jos neatitinka tam tikrų keliamų reikalavimų ir negali teikti projektų per vietos veiklos grupes, todėl turi ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Vykstant iš vienos seniūnijos į kitą labai nustebino nemalonus vaizdas – visiškai apleista buvusi mokykla, išdaužyti langai, kitaip tariant – pastatas vaiduoklis. Žiūrinti į tokius vaizdus, norisi tik palinkėti mąstyti strategiškai, planuoti, atsižvelgti į demografinius pokyčius. Svarbu, jei įmanoma, išnaudoti esamas galimybes, pagalvoti, kaip galima būtų panaudoti, o ne apleisti pastatus. Galbūt būtų galima įrengti stovyklas vaikams, galbūt įrengti būstus ir bandyti į rajonus prisikviesti jaunas šeimas.

Įdomi situacija Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Nors bendrabutyje virš 200 vietų, užimtų tik 50. Kaimynystėje įkurdinti socialiniai būstai. Tiesa, stebėjausi, kad sąlygos šiame bendrabutyje yra daug geresnės nei teko matyti VGTU bendrabutyje, kuriame pats praleidau naktį dalyvaudamas studentų sąjungos vykdytame projekte.

Apibendrinant šį apsilankymą būtų galima pasakyti, kad turi būti atkreiptas dėmesys į demografinius pasikeitimus, žmonių, ypač mokinių skaičiaus mažėjimą savivaldybėse ir planuojamos infrastruktūros panaudojimo galimybės.

Lygiai prieš 95-erius metus, vasario 16 d., Vilniuje susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę.

Tuomet dvidešimt Lietuvos didžiavyrių davė pradžią mūsų šiandieninės, modernios Lietuvos Respublikos kūrimui.

Prisiminkime šią ypatingai svarbią datą. Ir suvienykime savo visas jėgas ne pykčiui ar neapykantai, bet suvienykime jas tolimesniam Lietuvos ir jos žmonių gerovės kūrimui.

Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

Su švente visus!

p.s. Nepamirškite sudalyvauti Vasario 16-osios renginiuose ir savo savivaldybėse

Šią darbo savaitę  pradėjau vasario 11 d. apsilankydamas Širvintų rajono savivaldybėje. Įsitikinau – sveikatingumo skatinimas ir masinis sportas – raktas į jaunimo socialinių ir psichologinių problemų sprendimą.

Širvintų rajono aktualijos

Atvykus į Širvintas – tradicinis susitikimas savivaldybėje. Vicemeras Andrius Jozonis, pristatydamas situaciją, pabrėžė, kad šiame rajone, kaip ir daugumoje kitų, vyrauja panašios tendencijos – mažėja gyventojų skaičius, kasmet rugsėjo 1 – ąją į mokyklų klases suguža vis mažiau mokinių. Mažėjant gyventojams, tenka mažinti ir sveikatos įstaigų teikiamas paslaugas: Širvintų ligoninėje nebėra chirurgijos bei traumatologijos skyriaus. Teikiamos tik vidaus ligų gydymo, slaugos paslaugos. Žmonėms, norintiems sugipsuoti lūžusią ranką tenka greitosios pagalbos automobiliu vykti į Ukmergę, o po to – atgal. O juk tai – papildomos išlaidos biudžetui. Nelieka abejonių, kad traumatologinių – chirurginių skyrių atsisakymas, siekiant lėšų taupymo, davė kardinaliai priešingą rezultatą.

Negalėjau nepasidžiaugti, kad Širvintų rajono švietimo centre planuojama įkurti atvirojo darbo su jaunimu centrą, išlaikyti darbuotojo etatą. Tai papildomas užimtumas jauniems žmonėms.

Taip pat lankiausi ir Socialinių paslaugų centre. Jo vadovė aprodė patalpas ir supažindino su centre teikiamomis socialinėmis paslaugomis asmenims, turintiems negalią, šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, pagyvenusiems asmenims.

Į sporto objektus turime investuoti protingai

Įdomi situacija Širvintose susiklosčiusi ir sporto srityje.

Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad rajone gilias tradicijas turi žolės riedulys. Širvintiškiai skina pergales varžybose, vietiniai sportininkai dominuoja geriausių riedulininkų sąrašuose. Tai yra šios savivaldybės išskirtinumas sporto srityje.

Kita vertus, šiek tiek keblesnė situacija yra susidariusi su Širvintų sporto mokyklos patalpomis. Teoriškai vietos gyventojams sudarytos neblogos galimybės sportuoti: įrengtas baseinas, sporto salė, mokyklos lankytojai turi galimybę žaisti stalo tenisą. Tačiau nuvykus apžiūrėti patalpas, vaizdas nemaloniai nustebino: tiek iš vidaus, tiek iš išorės pastatas tiesiog persismelkęs drėgme ir apaugęs pelėsiais. Situacija neišsprendžiama – vienintelė logiška išeitis – pastatą nugriauti ir statyti naują. Bandymai investuoti lėšas kosmetiniams patvarkymams ar palopymams – nepasiteisins.

Sveikatingumo skatinimas ir masinis sportas – raktas į jaunimo socialinių ir psichologinių problemų sprendimą?

Tęsiant kalbą apie sportą apsilankiau ir Širvintų “Atžalyno” progimnazijoje, kuri jau eilę metų iš yra pripažįstama sportiškiausia šalies mokykla, bei susitikau su mokyklos vadovais.

Progimnazijos direktorė teigė, kad iš anksčiau buvusių 1000 mokinių, dabar liko tik 388 vaikai, na o imant skaičius nuo 2000 metų, iki šiandien moksleivių skaičius rajone sumažėjo lygiai per pusę. Pratiškai kasmet prarandama po klasę. Iš minėtų 388 net 140 gauna nemokamą maitinimą, tai reiškia ir priklausymą socialiai remtinoms šeimoms. Skaičius iš tiesų didelis,  iš to peršasi išvada, kad rajone daugėja socialinės rizikos šeimų. Mokyklos vadovė pažymėjo, jog pastaruoju metu didėja vaikų agresyvumas. Jos manymu, vienintelis būdas atitraukti vaikus iš negatyvios aplinkos – suteikti jiems galimybę užsiimti sportu. Tokia politika buvo vadovaujamasi šioje mokymo įstaigoje ir faktas, jog ji yra tapusi sportiškiausia mokykla, įrodo žodžių tikrumą. Taigi, tikrai vertėtų ir derėtų skatinti sveikatingumą ir masinį sportą, dar ir kaip galimybę spręsti jaunų žmonių socialines ir psichologines problemas.

Apsilankymas Širvintų rajono savivaldybėje tik dar kartą sustiprina mintis, kad sporto srityje būtinos protingos, prioritetinės investicijos. Džiaugiuosi, kad mero pavaduotoju dirba mano bičiulis, jaunasis socialdemokratas Andrius Jozonis. Stebėdamas jo aktyvumą ir užsidegimą esu tikras, jog jam pavyks padaryti daug vietos žmonėms reikalingų darbų.

Vasario 8 diena, iš karto po apsilankymo Elektrėnuose, nuo pat ryto jau vykau į Marijampolę. Savivaldybė, kurioje veikia vienas aktyviausių jaunųjų socialdemokratų skyrius, eilę kadencijų iš eilės vadovaujama socialdemokrato mero ir išugdžiusi naująjį LSDJS pirmininką Ramūną Buroką.

Tradiciškai susitikime su savivaldybės vadovai aptarėme pagrindines problemas ir pasiekimus sporto, jaunimo srityse. Tokių pokalbių pagrindinis tikslas – gauti kuo daugiau investicijų savo regonui. Tačiau ir šį kartą pakartojau mūsų nuostatą – turime labai daug įsipareigojimų sporto infrastruktūros srityje, daugybę pradėtų, bet niekaip nebaigiamų reikalingų centrų statybų ir pan. Pirmiausia, privalome nustatyti prioritetus, pabaigti tai ką pradėję ir tik tuomet planuoti investicijas į naujus objektus.

Deja, nesame tokia turtinga valstybė, kad kiekviename miestelyje turėtume olimpinius standartus atitinkančius baseinus, ledo ritulio aikšteles, dviračių trekus, irklavimo bazes ir pan. Atsižvelgdami į istorines tradicijas, regiono pasiekimus, turime išskirti sporto šakas ir konkrečius regionus kur jų vystymui skirti didžiausią dėmesį. Mintyse turiu profesionalųjų sportą. Masinis sportavimas, žmonių užimtumas per sportą – visai kita tema. Marijampolės stiprybė – moterų krepšinis. Todėl ir su miesto vadovais kalbėjomės apie tai, kaip panaudoti turimą infrastruktūrą – bendrabučių patalpas, sporto sales, kad Marijampolėje galėtume rengti mūsų jaunąją moterų krepšininkių pamainą.

Žinoma, tradiciškai aukštame lygyje – futbolas. Bendradarbiaujant su privačiu kapitalu įrengta puiki uždara futbolo aikštė, šalimais – ir atviras aikštynas, kuriuose ne gėda surengti aukščiausios lygos varžybas.

Iš viso mieste veikia 4 sporto mokyklos, 2 baseinai, planuojama rekonstruoti vieną iš pastatų ir įrengti 2.200 vietų sporto areną.

Beje, Marijampolėje, vienoje iš ne daugelio savivaldybių, vis dar veikia masinio vaikų mokymo plaukti sistema. Kiekvienais metais visi antrokai miesto baseine mokomi plaukioti. Manau, tai labai gera ir pavyzdinė iniciatyva. Bėda tik ta, kad prieš šešerius metus antrokų buvo 1.200, o štai šiemet belikę tik… – 600. Tai liūdina labiausiai. Statistika panaši visose savivaldybėse – masinis žmonių mažėjimas.

Labai pozityviai nuteikia ir miesto vadovų dėmesys kaimiškoms savivaldybės teritorijoms. Štai vienoje iš jų, panaudojant ES struktūrinę paramą, išlieta leido aikštelė, turinti ir apsauginius bortelius, ir modernų apšvietimą. Tai subūria vietos bendruomenę.

Apibendrinant įspūdžius, galima teigti, kad savivaldybė skiria tikrai didelį dėmesį sportui vystyti (metiniame 120 mljn. lt. biudžete sporto sričiai skiriama – 5,7 mljn. lt.), norėtųsi gal kiek didesnio ir labiau planingo dėmesio jaunimo politikai bei aiškaus prioritetų nustatymo ir kryptingo darbo jų vystymui.

Vasario 7 d. kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru lankiausi Elektrėnuose. Šį kartą didžiausią dėmesį skyrėme sporto temai. Neatsitiktinai – Elektrėnų savivaldybės vadovų teigimu, Elektrėnuose sportas – viena iš prioritetinių sričių, kuriai savivaldybė skiria didžiąją dalį savivaldybės biudžeto lėšų.

Savivaldybės atstovai pristatė Elektrėnų situaciją  

Atvykę į Elektrėnus pirmiausia susitikome su vicemeru Viktoru Valiušu, administracijos direktoriumi Arvydu Vyšniausku bei kitais savivaldybės darbuotojais, dirbančiais sporto srityje.

Aptarėme, kokie sporto objektai veikia savivaldybėje, vėliau vykome juos apžiūrėti. Maloniai nustebino žinia, kad Elektrėnų valdžia didelį dėmesį kreipia į sportą bei skiria didžiąją dalį savivaldybės biudžeto lėšų šiam klausimui. Be abejonės, yra ir keletas neišspręstų klausimų.

Paradoksali situacija: Elektrėnai įsikūrę tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, tačiau nepaisant sporto objektų gausos, lankytojų skaičiumi pasigirti negali. Priežastis paprasta – gyventojų skaičiaus sumažėjimas 15 procentinių punktų bei sunkiai pritraukiami klientai iš kitų miestų.

Sporto objektų gausa

Pirmiausia apsilankėme Elektrėnų baseiną: 8 takeliai po 50 metrų. Baseinas teoriškai egzistuoja, tačiau sportui yra praktiškai nenaudojamas. Valdžia svarstė klausimą, kaip pritraukti sportuoti jaunus žmones iš Vilniaus ir Kauno. Be abejonės, geriausias būdas tą padaryti – organizuoti vaikų pavėžėjimus iki baseino ir atgal, tokiu būdu skatinant bendradarbiavimą su Vilniaus ir Kauno miestais. Elektrėnų baseino atvėrimas profesionalių sportininkų treniruotėms būtų didelis žingsnis į priekį. Beje, lankantis jame plaukiojo vos keli žmonės, kaina – labai konkurencinga – 15 lt. kartu su pirtimis. Turint mintyje, kad iš Vilniaus baseinas pasiekiamas per 25 minutes, pasižadėjau išbandyti ir pats.

Renovuoti Ledo rūmai paliko iš tiesų gerą įspūdį. Pasak juose besitreniruojančio ledo ritulininko Petro Nausėdos, čia treniruojasi ir iš kitų šalių atvykę sportininkai. Elektrėnuose taip pat veikia ir sporto centras bei sporto mokykla, yra sportininkų bendrabutis bei viešbutis, todėl šiandien svarbiausias Elektrėnų valdžios uždavinys – klientai bei jų pritraukimas.

Susitikimo pabaigoje, tarsi apibendrindami diskusiją, bendrai sutarėme, kad nacionaliniu mastu reikalinga sporto infrastruktūros inventorizacija bei strateginis požiūris į sportą.

Žinių radijo anonsas:

Jaunimo nedarbo problemos tapo kiekvienos valdžios dažniausiai linksniuojama tema. 2012 m. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta darbo grupė parengė priemonių paketą jaunimo užimtumo didinimui. Naujos kadencijos ministras pirmininkas šių metų pradžioje taip pat pavedė suformuoti darbo grupę jaunimo nedarbo problemoms spręsti.

Tačiau ar didesnio jaunimo užimtumo skatinimui ir emigracijos mažinimui užtenka tik darbo grupių suformavimo, ar yra nuosekliai vykdomi darbai, kurie jau buvo suplanuoti, ar efektyviai yra panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai?

Laidoje dalyvauja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla, ūkio viceministras Marius Skarupskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis ir Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin.

Laidos įrašas