Juras Požela

Tėvynės Sąjungos atstovai vidiniuose laikraščiuose publikuoja straipsnius, kuriais siūlo savo nariams semtis daugiau optimizmo, skaitant teigiamas naujienas, kurias galima rasti ministro D.Kreivio bloge, Vyriausybės oficialiuose pranešimuose žiniasklaidai ir dar partijos rengiamame “Gerų žinių savaitraštyje”.

Taip pat siūloma klausyti radijo laidų, kuriuose dalyvauja konservatoriai.

Įdomu tai, kad net buvo įvardintos konservatoriams palankios žiniasklaidos priemonės: “Atgimimas”, “Verslo žinios”, bernardinai.lt, delfi.lt, iš dalies “Lietuvos žinios” ir alfa.lt. Tai buvo man svarbu. Nuo šiol dar atidžiau skaitysiu informaciją, spausdintą pastarosiose priemonėse. Beje, pastebėjimas – premjero patarėjas V.Valentinavičius matyt nebuvo toks jau geras Alfa.lt redaktorius, kad ji tik “dalinai palanki”…

Čia, žinoma, nieko blogo. Konservatoriai tokiu būdu bando palaikyti bent savo vidinę ramybę, kad gerų žinių yra. Aš dar siūlyčiau prisiminti ir atnaujinti TV laidą “Kas gero, premjere”. Tik nemanau, kad tai padės. Geros žinios bus tada, kai ši Vyriausybė bus pakeista kita, profesionalesne ir žmonėms labiau jautresne. Tada ir specialių paraginimų nereikės.

Beje, pastebėjau, kad atostogaujant didžiajai daliai Vyriausybės narių ir premjerui, gerų žinių iš tiesų padaugėjo. Na, bent nautaiką gadinančių ir blogų tikrai sumažėjo. Gal reiktų jų paprašyti atostogauti iki kadencijos pabaigos? Žiūrėk, dar ir ekonomika pradės atsigaudinėti, nedarbas mažėti.. Tai bent gera naujiena būtų.

Negaliu nepasidalinti Ferdinando Kauzono komentaru, spausdintu dienraštyje “Respublika”. Labai jautru ir taiklu.

F.Kauzonas
Kuo Lietuva skiriasi nuo žydų geto?

Vienos karštos dienos priešpietį vaikštinėdami su anūkėle pavėsiukais vešlaus klevuko paunksnėje aptikome senutę, sėdinčią ant kėdutės. Šalia jos žolėje jaukiai įsitaisiusi miegojo juoda katė balta dėmele aplink nosytę. Neišlaikiau nepasišnekėjęs. Žinoma, su senute. Katytė, kaip jau sakiau, miegojo. Prieš keletą savaičių senutė gavo pranešimą, kad baigėsi sutartis su “Sodra”, kuri už negalią (senutės negalią, nors, tiesą sakant, “Sodra” jau irgi darosi tokia pat neįgali) jai išmokėdavo keliasdešimt litų per mėnesį. Senutė išsigando – bėgte, jeigu, žinoma, tai, ką ji darė, būtų galima vadinti “bėgte”. “Sodroje” nuramino – girdi, iš naujo patikrins medikų komisija ir viskas bus kaip buvę. Nulekia į polikliniką, o ten gydytoja pažvelgia į ją liūdnai ir sako: nieko nebus… Kadangi gydytoja – senutės dukros mokinė, išduoda paslaptį: gavome slaptą sąrašą ligų, kuriomis sergantieji daugiau išmokų negaus. Išmokas, pasak senutės, dabar gaus tik tie, kurie iš lovos jau nebepakyla. Read the rest of this entry »

Perskaitęs pasirašau po visomis Autoriaus mintimis. Perspausdinta iš delfi.lt portale skelbto straipsnio.

Tomas Venclova

423 m. prieš Kristaus gimimą, per Didžiųjų dionisijų šventę, Atėnuose buvo pastatyta Aristofano komedija „Debesys“. Konkurse tada ji užėmė tik trečią vietą: pirmąją gavo Kratinas už komediją „Butelis“ (apie paties dramaturgo kovą su alkoholizmu), antrąją – Amipsijus, apie kurį beveik nieko nežinome. Jų komedijos neišliko, o „Debesys“ skaitomi ligi šiol.

Literatūriniu požiūriu tai bene geriausias Aristofano veikalas – su puikiais poetiškais chorais, be to, nemeluotai juokingas. Komedijos centre – sodietis Strepsiadas, šalia kurio namų įsirengė „mąstyklą“ filosofas Sokratas (tada jis dar buvo gyvas ir greičiausiai matė spektaklį). Strepsiadas – patriarchališkai doras žemdirbys, kurio sūnus, kaip paprastai būna, jau pasidavė naujoms madoms ir dėl to kelia tėvui nerimą. Gal tas Strepsiadas truputį komiškas, tačiau be jo, anot Aristofano, visuomenė ir valstybė nedelsiant sugriūtų. Svarbiausias daiktas jam yra tėvų priesaikai ir tautinės šventenybės. Jis žino, kad pridera tikėti senaisiais dievais – tiksliau, atlikti ritualus jų garbei. Jam viskas yra aišku, jis lengvai skiria gėrį ir blogį, juoda ir balta. Read the rest of this entry »

Lietuva neteko įžymaus valstybės ir visuomenės veikėjo, buvusio valstybės vadovo Algirdo Mykolo Brazausko.

Šių metų birželio 26 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, 1992 – 1993 m. Seimo Pirmininkas, ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, 1993 – 1998 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Prezidentas, XII – os ir XIII – os Vyriausybių Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Savo aukščiausią pareigybę jis įvardino kaip tarnystę tautai ir valstybei:

“Valdžią suprantu kaip didžiausią atsakomybę. Tik savo protu, darbštumu, didelėmis valios pastangomis galime sukurti klestinčią Lietuvos valstybę, kurioje būtų gera ir saugu gyventi kiekvienam piliečiui.” 

Tiesos žodžiai paprasti – šia senovės išmintimi A.Brazauskas ryškiai rėmėsi savo darbuose, kalbose, straipsniuose, knygose… Read the rest of this entry »

The Economist savo ekonominėje apžvalgoje teigia, kad gegužės mėnesį JAV buvo sukurta 431.000 naujų darbo vietų. Tai sumažino nedarbo lygį šalyje iki 9,7 proc.

Įdomiausia tai, kad šis postūmis inicijuotas Vyriausybės ir yra tiesioginė Vyriausybės vykdomos politikos pozityvi pasekmė. Net 390.000 naujų darbo vietų buvo įkurta valstybės viešajame sektoriuje. Tuo tarpu privatus sektorius sukūrė tik 41.000 naujų darbo vietų.

Tai parodo, kad net JAV, kur ypač gaji laisvoji rinka ir liberalizmas, supranta, kad valstybė pati aktyviai turi dalyvauti siekiant sukurti naujas darbo vietas ir žmonių užimtumą per jas. Tik tada bus mokami mokesčiai į biudžetą ir kuriama pridėtinė ekonominė vertė. Kalbos, kurias dažnai išgirstame, jog darbo vietas kuria tik privatus verslas, yra absoliuti netiesa. Ir tą įrodo JAV pavyzdys. Tiesiog Vyriausybės turi imtis aktyvesnių ir drąsesnių sprendimų šioje srityje.

Bendrovė “Vilmorus” atliko gyventojų apklausą, kuri parodė, kad 45,6 proc. lietuvių pasisako už tai, kad būtų uždraustos politinės partijos ir jų veikla, o funkcijas perimtų neva “specialistų Vyriausybė”. Dar penktadalis (21,6 proc.) pasakė, kad pritartų politinių partijų uždraudimui dešimčiai metų.

Tik trečdalis žmonių teigė, kad politinės partijos yra reikalingos. Tokius apklausos rezultatus vertinu labai neigiamai.

Politinės partijos yra būtent tas instrumentas, kuriuo naudojantis piliečiai dalyvauja Valstybės valdyme. Nieko protingiau, bent jau kol kas, nesugalvojo jokia kita modernios demokratijos valstybė. Na, gal, tik su kai kuriomis išlygomis, Šveicarija, kur gan dažni visuotiniai referendumai arba plebiscitai pačiais įvairiausiais klausimais.

Nerimą kelia kažkieno aktyviai brukama mintis apie “specialistų Vyriausybę”. Tačiau kas tie specialistai ir kieno jie bus parenkami? Kas bus TAS, kas nuspręs, kad vienas yra specialistas, o kitas ne?! Read the rest of this entry »

Miesto taryba pritarė klausimui dėl Balsių mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo. Senas klausimas, besitęsiantis ne vienerius metus. Per tą laiką spėjo išaugti ne viena potencialių pirmokų karta.

Public Private Partnership, arba kaip mes sakome lietuviškai – privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas – dažnai naudojama forma naujiems objektams statyti ar valdyti. Valstybė tiesiog perduoda kai kurias tradiciškai jai priskirtas funkcijas privačiam sektoriui įgyvendinti. Tai daroma dėl kelių dažniausių priežasčių: arba ribotų pačio viešojo sektoriaus finansinių išteklių naujiems projektams paremti, arba grynai iš ideologinių pagrindų, kai viešajam sektoriui paliekamos tik pačios esminės paslaugos, o viskas kitas perkama iš privatininkų. Tradiciškai socialdemokratai laikosi pozicijos, kad viešasis sektorius turi būti maksimaliai platus. Tokios nuomonės laikausi ir aš. Taigi, lieka tik pirmasis variantas. Read the rest of this entry »

Vilniuje už visuomeninio transporto keleivių kontrolę atsakinga įmonė “Susisiekimo paslaugos” iniciavo naują tvarką, pagal kurią jau birželį keleiviai į autobusus ir troleibusus turės įlipinėti tik per priekines duris.

Pagrindiniai tokio siūlymo argumentai: pagerės keleivių kontrolė, sunkiau bus prasmukti ir nemokamai viešuoju transportu pasivažinėti “zuikiams”, bus galima kontroliuoti, kad transportu nevažinėtų asocialūs asmenys (tik kažin pagal kokius kriterijus ir kas nuspręs tokiai kategorijai priskirti žmogų?).

Reikia pripažinti, kad panaši sistema iš tikrųjų veikia nemažoje dalyje Europos šalių sostinių. Neseniai tokia tvarka įsigaliojo ir Klaipėdoje. Pastarosios patirtis, panašu, labiausiai ir įkvėpė tokios minties siūlytojus. Read the rest of this entry »

Dalinuosi su blogo skaitytojais mano gero Bičiulio, Vokietijoje gyvenančio socialdemokrato Romo Šilerio mintimis apie mokesčius.

Romas Šileris
Kaip Lietuvai grąžinti socialinį teisingumą?

“Mokesčiai” – žodis, kuris visuomenėje jau įgavo neigiamą reikšmę, kurį išgirdę žmonės ima raukyti nosį. Tačiau mokesčiai buvo ir yra gyvenimo realybė. Net Biblija kalba apie dešimtinę.

Valdantieji, pasiėmę teisę rinkti iš žmonių mokesčius, istorijoje šia galia pasinaudojo įvairiai. Vieni sukūrė žmonių gerovę, kiti vergovę. Vieni tapo žmonių pasididžiavimu, kitiems buvo nukirstos galvos.

Aišku viena – rinkdami mokesčius valdantieji tikisi išspręsti esamas ar pačių išsigalvotas problemas. Tai padaryti yra daug galimybių. Kadangi pastaraisiais metais nepavyko subalansuoti Lietuvos biudžeto, imta lopyti skyles taip, kaip tai daro buhalteriai – didinant mokesčius, mažinant kai kurias išlaidas. Tada biudžetas “ant popieriaus” tampa išlygintas. Šį neva lengviausią metodą Lietuva pasirinko tikriausiai ir todėl, kad naujai išrinktoji prezidentė iš tikrųjų tikra buhalterė profesionalė, ir jai tas buhalterinis biudžeto surinkimas yra savas. Read the rest of this entry »

„Rubikono“ katilas suris Vilniaus krašto miškus

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra atliko tyrimus, kurie parodė, kad vis daugiau moksleivių studijas renkasi ne Lietuvoje, tačiau kitose šalyse.

Jei tik turėtų galimybes, studijas užsienyje būtų linkę rinktis 41 proc. abiturientų. Tiesą sakant, skaičius visiškai nestebina. Dar 2007 metais buvo atliktas Lietuvos jaunimo situacijos tyrimas, kur nemažai dėmesio skirta jaunimo migracijos tendencijoms. Taigi jis tuomet parodė, kad esant menkiausiai galimybei, emigraciją pasirinktų tas pats skaičius jaunuolių. Maža to, skirtingai nei vyresnės kartos emigrantai, jaunimas jaučiasi kultūriškai visiškai prisitaikę kitoje šalyje. Tai irgi normalu – neturi ypatingų įsipareigojimų ir prisirišimų Lietuvoje. Read the rest of this entry »

LSDP prezidiumas vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo nepritarė šiuo metu ypač daug diskusijų keliančiam klausimui dėl nuomos sutarties pratęsimo su “Vilniaus energiją” valdančia kompanija “Dalkia”.

Pastaruoju metu pasigirsta daug diskusijų dėl taip vadinamųjų Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje. Šaltiniai teigia, kad pirmasis tiltas šioje vietoje minimas 1386 m., 1739 m. tiltą nudažius žaliai, prigijo “Žaliojo” tilto vardas. 1944 m. tiltas vokiečių kariuomenės buvo susprogdintas. Tiltas pastatytas iš naujo 1952 m. ir iki šiol išlaikė pirminį savo vaizdą. Pastatytas kartu su tiek daug diskusijų keliančiomis skulptūromis. Taigi, jos yra neatsiejama tilto dalis.

Vilniaus meras Vilius Navickas, atsakydamas į savo partijos narių raginimus, pažadėjo demontuoti skulptūras iš karto, kai tik Kultūros paveldo departamentas išbrauks jas iš saugotinų objektų sąrašo. Pastarasis aiškiai pasakė: kol stovės tiltas, tol turi stovėti ir skulptūros. Kyla tik klausimas, kaip čia miesto meras taip drąsiai pats vienas sprendžia ką demontuoti, o ką palikti? Negi jau užtenka jo vieno sprendimo? Nebereikai nei konsultacijų su visuomene? Miesto taryba? Read the rest of this entry »

Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybėje vis dažniau pasigirsta siūlymai privatizuoti vieną ar kitą įmonę, pastatą ar paslaugas. Privatizacija yra normalus procesas ir ji turi būti vykdoma. Tikrai nenagrinėsiu apleisto ar nenaudojamo nekilnojamojo turto, savo funkcijų jau nebegalinčių atlikti slėptuvių ar kitų objektų privatizacijos būtinimo. Tai nekelia jokių abejonių. Nerimą kelia vis dažniau privatizuojamų sąrašuose atsirandančios tokios įstaigos, kurios teikia viešąsias paslaugas.

Viešoji paslauga, tai specialių įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, sveikatos, kultūros, komunalines ir kitas paslaugas. Dažnai tai dar vadinama bendro intereso paslaugomis. Paprastai tariant, tai poliklinikos, mokyklos, vaikų darželiai, senyvo amžiaus ar negalią turinčių žmonių globos įstaigos, vandens tiekėjai, šiukslių tvarkymas ir vežimas, švaros palaikymas, gyvenamųjų namų priežiūros ir daugelis kitų paslaugų. Read the rest of this entry »